Pelningumas pagal objektą: kuris darbas iš tikrųjų uždirba

Darbų daug, o pinigų – ne tiek, kiek turėtų būti

Metai buvo pilni: objektai vienas po kito, telefonas nenutilo. Bet pažiūrėjus į sąskaitą banke atrodo, kad uždirbta mažiau, nei turėtų. Kur dingo pinigai? Dažniausias atsakymas: keli darbai pinigus uždirbo, o keli juos suvalgė. Iš apyvartos to nematyti.

Remonto įmonė mato, kad didelis butas atnešė daug pinigų, bet nežino, kad smulkūs iškvietimai per pusę miesto vos padengė sąnaudas. Renginių maitinimo verslas džiaugiasi dideliu vestuvių užsakymu, nors valandų ten įdėta dvigubai daugiau nei planuota. Internetu prekiaujantis verslas turi didmeninį pirkėją su nuolaida, grąžinimais ir nemokamu siuntimu – ir nežino, ar jis apskritai pelningas. Gamybos įmonė toliau gamina vieną gaminį, nes „visada gaminome“.

Pelningumas pagal objektą parodo, kas lieka iš kiekvieno darbo ar kliento atskaičius visas su juo susijusias išlaidas. Tam nereikia buhalterinio išsilavinimo – užtenka vienos lentelės ir sąžiningų skaičių.

Kaip apskaičiuoti pelningumą pagal objektą

Formulė paprasta:

Pelnas = pajamos − medžiagos − darbo valandos × valandos kaina − kitos tiesioginės išlaidos

Kitos tiesioginės išlaidos – tai, kas susiję būtent su tuo darbu: kelionės, subrangovai, įrangos nuoma, atliekų išvežimas, pakuotės, siuntimas. Valandos kaina – kiek jums kainuoja viena darbo valanda kartu su visomis netiesioginėmis išlaidomis. Kaip ją apskaičiuoti, rašome straipsnyje apie paslaugos savikainą.

Tarkime, remonto įmonės valandos kaina – 25 €. Trys mėnesio darbai (skaičiai pavyzdiniai):

Didžiausias objektas atnešė daugiausia pinigų, bet terasa per kiekvieną valandą uždirbo dvigubai daugiau. O smulkūs iškvietimai, kurie atrodė kaip „lengvi pinigai“, beveik nieko nepaliko. Pelnas per valandą – svarbiausias stulpelis, nes valandų turite ribotai. Pelnas čia – tai, kas lieka jau padengus valandų kainą: jūsų atlygį ir bendras išlaidas.

Tokie skaičiai iškart parodo, ką keisti. Pavyzdžiui, jei kiekvieną smulkų iškvietimą pabranginsite 50 €, tie patys dešimt iškvietimų atneš 575 € pelno, arba apie 16 € per valandą. O jei juos sugrupuosite į vieną dieną viename rajone, sutrumpės kelionės ir rezultatas bus dar geresnis. Be lentelės tokie sprendimai priimami „iš akies“ arba visai nepriimami.

Kaip tai padaryti: 7 žingsniai

Skaičių nereikia kurti iš naujo – dauguma jų jau yra: išrašytose sąskaitose, banko išraše, tiekėjų sąskaitose, kalendoriuje ir darbuotojų valandų užrašuose. Belieka juos sudėti į vieną lentelę.

1. Pradėkite nuo paskutinių 10 darbų. Nereikia skaičiuoti visų metų. Dešimt darbų ar klientų jau parodo tendenciją.
2. Surašykite pajamas pagal kiekvieną darbą. Iš sąskaitų – kiek iš tikrųjų gavote, o ne kiek buvo sąmatoje. Įskaitykite nuolaidas ir grąžinimus.
3. Priskirkite medžiagas. Čia dažniausiai ir stringama, nes čekiai sumaišyti. Jei taip yra ir pas jus, pirmiausia susitvarkykite čekių apskaitą pagal objektus.
4. Suskaičiuokite visas valandas. Ne tik darbą objekte, bet ir kelionę, apžiūrą, sąmatos ruošimą, skambučius ir grįžimus ką nors pataisyti. Jei valandų niekas nežymi, nuo kito mėnesio žymėkite bent apytiksliai kiekvienos dienos pabaigoje.
5. Pridėkite kitas tiesiogines išlaidas. Kuras, subrangovai, nuoma, pakuotės, siuntimas, platformų mokesčiai. Mažos sumos greitai susideda.
6. Apskaičiuokite pelną per valandą. Padalinkite pelną iš visų darbui skirtų valandų. Taip didelius ir mažus darbus palyginsite tuo pačiu matu.
7. Nuspręskite, ką daryti su neuždirbančiais. Galimybės kelios: pakelti kainą, nustatyti mažiausią iškvietimo ar užsakymo sumą, sugrupuoti smulkius darbus į vieną dieną viename rajone, pakeisti darbo eigą arba mandagiai atsisakyti. Kirpykla gali peržiūrėti paslaugą, kuri užima daug laiko už mažą kainą, restoranas – patiekalą, kurio ingredientai pabrango.

Pelningumas pagal klientą, ne tik pagal objektą

Ne visi verslai dirba objektais. E. parduotuvei, gamybai ar valymo įmonei svarbiau klausimas, kuris klientas ar pardavimo kanalas uždirba. Skaičiuojama taip pat, tik vietoj objekto eilutėje – klientas.

Tarkime, nedidelė gamintoja per mėnesį parduoda prekių už 2 000 € didmeniniam pirkėjui ir už tiek pat – pavieniams pirkėjams internetu. Jos valandos kaina – 20 € (skaičiai pavyzdiniai):

Pavieniai pirkėjai palieka daugiau eurų, bet su didmeniniu pirkėju per valandą uždirbate daugiau, nors jam taikoma nuolaida. Be skaičiavimo dažnai atrodo atvirkščiai. Jei valandų trūksta, šis skirtumas lemia, kam skirti daugiau dėmesio.

Jei duomenų apie praėjusius darbus neturite, nieko baisaus. Pradėkite nuo šio mėnesio: kiekvienam naujam darbui ar klientui nuo pirmos dienos rinkite pajamas, medžiagas ir valandas. Po dviejų ar trijų mėnesių turėsite pirmą tikrą vaizdą.

Klaidos, kurių vengti

• Vertinti pagal apyvartą. Didelė sąskaita dar nereiškia didelio pelno.
• Savo valandas laikyti nemokamomis. Jei savininko laikas nieko nekainuoja, beveik bet kuris darbas atrodo pelningas.
• Pamiršti „nematomą“ laiką. Kelionės, derinimai ir garantiniai grįžimai dažnai sudaro didelę dalį valandų.
• Daryti išvadas iš vieno darbo. Vienas nepasisekęs objektas – dar ne taisyklė. Žiūrėkite į kelis panašius.
• Daryti per sudėtingą lentelę. Jei jos pildymas užtrunka valandą, po mėnesio niekas jos nebepildys. Užtenka septynių stulpelių.
• Suskaičiuoti ir nieko nekeisti. Lentelė pati pinigų neuždirba. Po kiekvienos peržiūros nuspręskite bent vieną dalyką: kainą, mažiausią sumą ar darbą, kurio daugiau nebeimsite.